- kurnėtis
- kurnė́tis, -ė́jasi, -ė́josi gautis, peikėtis: Jau ligonė kurnė́tis pradeda nuo apalpimo (apsalimo) J. Iš ligos kurnė́juos ir tuoj atsikurnėsiu J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
atsikurnėti — 1. Šts atsiminti, atsigodyti, atsikvošėti: Visą dieną ieškojau kirvio ir tik vakare atsikurnėjau, kad miške palikau Skdv. Tik paejęs kokią valandą, atsikurnėjau, kad ne tuo keliu einu Vdk. Tuoj pasakysiu, pradedu atsikurnėti Šl. 2. atsigauti,… … Dictionary of the Lithuanian Language